Tokio Balandžio ir apskritai pavasario dar neturėjom – bent jau aš saule džiaugiuosi tik šiek tiek atitraukdama užuolaidą. Nosies nekišu laukan, o jei jau būtinai turiu nueiti iki paštomato ar nupirkti pieno, tai toji nosis uždengta kauke, o rankos su medicinėm pirštinėm. Neslėpsiu, kad man buvimas namie labiau nei labai patinka ir darbas iš namų man tinka, o veiklos daugiau nei reikia. Bet kasdienė rutina pas mus visus išsibarstė, pasiilgau senelių – vis kalbam telefonu, bet negaliu apkabinti. Tas stygius per Velykas labiausiai jautėsi, viena iš močiučių, kuri sutiko Velykas viena, ant margučių užrašė mano ir tėvų vardus, kad nejaustų tokio ryškaus trūkumo. Sunkus ir gąsdinantis laikas. Namie gal ir…