Kai buvau paauglė su beriama oda – nieko nežinojau apie rūgštis. Pas kosmetologę vaikščiojau į mechaninius valymus, pasiūlydavo man veido priežiūros rutiną, įpratau rūpintis veido oda. Bet rūgštys tikrai nebūdavo visur, kur apsisuksi. Glikolio, pieno, salicilo…migdolų? Nebuvau girdėjusi tokių pavadinimų, o dabar bent apie rūgštinius šveitimus girdėjęs yra kiekvienas, kuris bent minimaliai domisi odos priežiūra. O ir gaila, kad nežinojau, nes būtų rūgštiniai produktai man pravertę. Ir dabar praverčia. Rūgštys tinkamos įvairiems odos tipams, tik reikia teisingai parinkti pačią rūgštį ir jos koncentraciją. O riebiai ir probleminei odai, kokią ir turiu, rūgštys apskritai yra gelbėjimosi ratas, padedantis chemiškai šveisti odą, mažinti bėrimus ir kovoti su randeliais. Įpratau vakarais naudoti rūgštinius…
Ne susigyventi su baime, bet įgauti drąsos.
