Tokio Balandžio ir apskritai pavasario dar neturėjom – bent jau aš saule džiaugiuosi tik šiek tiek atitraukdama užuolaidą. Nosies nekišu laukan, o jei jau būtinai turiu nueiti iki paštomato ar nupirkti pieno, tai toji nosis uždengta kauke, o rankos su medicinėm pirštinėm. Neslėpsiu, kad man buvimas namie labiau nei labai patinka ir darbas iš namų man tinka, o veiklos daugiau nei reikia. Bet kasdienė rutina pas mus visus išsibarstė, pasiilgau senelių – vis kalbam telefonu, bet negaliu apkabinti. Tas stygius per Velykas labiausiai jautėsi, viena iš močiučių, kuri sutiko Velykas viena, ant margučių užrašė mano ir tėvų vardus, kad nejaustų tokio ryškaus trūkumo. Sunkus ir gąsdinantis laikas. Namie gal ir…
-
-
“Look Fantastic” Vasario grožio dėžutė (2020)
Vienas, du, trys – ir paskutinis žiemos mėnesis jau kraunasi lagaminą. Tokį lengvą, nes kažkaip daug milžiniškų megztinių ir kailinių šiemet nereikėjo. Pati net galvoju, kur gi spėjo tasai Vasaris pradingti. Kad ir turintis šiais metais 29, o ne 28 dienas, bet vis tik trumpas it blyksnis. Koks buvo maniškis? Toks, kad reikėjo atsigauti po egzaminų sesijos. Bet darbai nelaukė ir vertė stipriai paplušėti, o migrenos kankina net labai intensyviai. Bet viskas gerai, bandau kruopelę vidinės ramybės pasiimti, nes tikrai dabar lengviau, kaip bebūtų, nei beprotybė, kurioje gyvenau Gruodžio ir Sausio laikotarpiais. Knygų mugėje dirbau ir privargau, bet vis tiek maloni tradicija ir pusės algos kaip nebūta. Na, o kitą…
