Karantino metu, kai namų slenksčio nepalieku, mano plaukai džiūgauja, nes stengiuosi plauti juos rečiau, bent kas kokias tris dienas, kartais net keturias. Šiaip jau trenku juos kas antrą dieną – toks tas gyvenimas, kai skalpas labai riebus, kaip ir oda. Ir tai jau antrą dieną susirišus būni ir jautiesi ne taip konfortabiliai, nes jau būna pasiriebalavę, bet stengiuosi kasdien neplauti, leisti jiems pagyventi, nors kiek pripratinti. Čia kaip ir su oda – nereikia sausinti, nes tuomet tik dar labiau paskatinsi sebumo gamybą, nes kūnas norės kompensuoti tai, ką staiga prarado…. O sunkiausia, kai plaukų šaknys riebios, o galai labai sausi. Na, maniškiai balinti, nubalinti, dažyti ir labai suskilę. Vis pakerpu,…