Vienas, du, trys – ir paskutinis žiemos mėnesis jau kraunasi lagaminą. Tokį lengvą, nes kažkaip daug milžiniškų megztinių ir kailinių šiemet nereikėjo. Pati net galvoju, kur gi spėjo tasai Vasaris pradingti. Kad ir turintis šiais metais 29, o ne 28 dienas, bet vis tik trumpas it blyksnis. Koks buvo maniškis? Toks, kad reikėjo atsigauti po egzaminų sesijos. Bet darbai nelaukė ir vertė stipriai paplušėti, o migrenos kankina net labai intensyviai. Bet viskas gerai, bandau kruopelę vidinės ramybės pasiimti, nes tikrai dabar lengviau, kaip bebūtų, nei beprotybė, kurioje gyvenau Gruodžio ir Sausio laikotarpiais. Knygų mugėje dirbau ir privargau, bet vis tiek maloni tradicija ir pusės algos kaip nebūta. Na, o kitą…