Pamokos,  Sveikata,  Veido odos priežiūra

Prebiotikai ir probiotikai kosmetikos priemonėse: ar tikrai jie gali keisti odos mikroflorą?

Musų sveikatai yra labai svarbi tinkama bakterinė terpė. Mokslininkai tikrai daug žino ir yra atradę  apie bakterijų svarbą mūsų organizmui ir svarbių organų funkcionavimui. Vaistai, maistas, ligos ir kiti veiksniai gali išderinti mūsų bakterinį balansą ir sutrikdyti organizmo veiklą. Tad, apie tinkamos bio-floros palaikymą viduje, kalbėti tikrai svarbu ir gydytojai gali daug ką Jums  patarti. Gerosios bakterijos – probiotikai – gali būti tikrai labai naudingi sveikatai. Ne be reikalo turime juos gerti papildomai tada, kai vartojame antibiotikus, kurie sunaikina visas bakterijas – ir tas, kurios mus sargdina, bet ir tas, kurios yra naudingos, tad prireikia laiko joms atsistatyti. Labai rekomenduoju perskaityti knygą – Giulia Enders “Žarnyno žavumynai”

Bet vis daugėja kosmetikos priemonių, kuriose naudojamos gerosios bakterijos ir pasakojama apie jų naudą ir poveikį odos sveikatai ir grožiui. Tad man norėjosi pasigilinti ir paieškoti patikimos informacijos apie tai, ar tikrai išoriškai naudojamos bakterijos gali pakeisti odos mikroorganizmų balansą, stiprinti odos apsauginį barjerą, palaikyti normalų odos pH?

Kaip visada, noriu priminti, kad nesu gydytoja ar srities specialistė – rėmiausi šaltiniais, kurie man atrodo patikimi, dermatologų komentarais ir nešališkais moksliniais tyrimais. Neturiu ir negaliu būti Jūsų vienintelis šaltinis – tegaliu būti vienas iš jų, tad visada raginu domėtis plačiau, neapsiriboti viena nuomone ir įsitikinimais. Stengiuosi viską pateikti tiksliai, bet visada yra galimybė, kad kažką pasakiau netiksliai, galbūt neteisingai išverčiau – tad visada esu atvira konstruktyviai kritikai ir pataisymams. Tikiu, kad mano atradimai bus naudingi, bet raginu dar ir papildomai domėtis. 

Taip pat nesiremkite šališkais tyrimais – tai yra tyrimų rezultatais, kuriuos demonstruoja kompanijos, kurios pačios pardavinėja priemones su probiotikais. Jie nori, kad tyrimai rodytų tai, ką rodo. Dažnai būna juokingai menkos imtys ir tikrai ne tokie tyrimai, kuriais nesuinteresuoti mokslininkai galėtų remtis. 

Aš rėmiuosi dermatologe Dr. Dray ir jos VIDEO. Po juo rasite daug mokslinių šaltinių, kuriais ji remiasi, tad galite pasižiūrėti atidžiau. Gale įraš0 dar įkelsiu nuorodas ir papildomų šaltinių, kuriais rėmiausi.

Prebiotikai / Probiotikai

Prebiotikai – yra nesuvirškinami maisto ingredientai, kurie vartojami oraliai, skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir gali padėti palaikyti ar atstatyti tinkamą mikroflorą mūsų žarnyne. Kaip pavyzdys – skaidulos. Vienas gausiausių šaltinių cikorijų (trūkažolės) šaknis, taip pat nemaža koncentracija prebiotinių medžiagų yra artišokuose, kiaulpienėse, česnakuose, žaliuose poruose ir svogūnuose, šparaginėse pupelėse, kviečių selenose, kvietiniuose miltuose, avižose, oboliuose ir bananuose.

Kosmetikoje dažniausiai naudojamas inulinas (Inulin), kuris išgaunamas iš cikorijų šaknies.
Taip pat prebiotikams priskiriamas ir augalinės kilmės cukrus (ksilitolis, manitolis, sorbitolis ir kt.). Cukrus drėkina odą. Kosmetikoje naudojami ir iš šių cukrų išgaunami junginiai, vadinami oligosacharidais (-oligosaccharides).
Tiek inulinas, tiek oligosacharidai, patekę ant odos galimai maitina gerąsias bakterijas taip gerindami odos mikroflorą ir mažindami kenksmingųjų bakterijų poveikį. Jie kosmetikoje naudojami jau senokai.

Probiotikai tai jau pačios bakterijos, gyvi mikroorganizmai. Vartojant oraliai, jos užpildo trūkstamas grandis ir padeda atstatyti bakterijų balansą, irgi skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Probiotinių medžiagų galite rasti ir tokiuose maisto produktuose, kaip kad jogurtas, kefyras, raugintos daržovės, kai kurie sūriai. Taip pat, galite gerti ir probiotines kapsules.

Kai šių bakterijų balansas tinkamas, oda sugeba pati save saugoti nuo kenksmingų veiksnių, jos nevargina sausumas, paraudimai ir kitos odos problemos. Būtent probiotikų veiksmingumas kosmetikos priemonėse yra kvestionuotinas. Bent kolkas.

Odos mikroflora

Dermatologė Dr. Dray  pabrėžė, kad senesnėse mokslo studijose, buvo nuvertintas odos bio-floros mastas. Nes ne tik visa mūsų oda irgi turi bio-florą, bet net ir plaukų folikulai turi savo atskirą bakterinę terpę. Ir mikroorganizmai gyvena skirtingomis grupuotėmis (labai supaprastintai), priklausomai nuo to, apie kurią žmogaus odos vietą kalbėsime. Tarkim pažastyse bio-terpė yra (ir turi būti) visai kitokia nei veido odos ar galvos odos. Mikroorganizmų gyvenvietės skiriasi ir priklausomai nuo to, kokia riebi, ar kokia sausa yra toji odos vieta. Taip pat, mūsų oda skirtingose vietose turi skirtingą rūgštingumą/šarmingumą – pH. Jei veido odos normalus pH yra maždaug 5,5, tai pažastų –  6,5. Ir tai daro irgi didelę įtaką tos vietos mikroflorai.

Jei turime riebią, paauglišką odą – turėsime vienokią veido odos mikroflorą, kurioje dažnai ir atsiranda, kai būna daug sebumo, aknės bakterijų. Ir tokios veido odos mikroorganizmai skirsis nuo brandesnio žmogaus sausos odos. Tad pas kiekvieną žmogų veido odos bio-flora irgi skirtinga ir savita. Tai kaip piršto antspaudas.

Kai galvoju apie tai, randu dar vieną argumentą, kodėl universalios priemonėmis nėra gėris ir kodėl veido prausiklis skiriasi nuo šampūno, o šampūnas nuo dušo gelio ar muilo. Ne tik mūsų oda ir norai, prakaito ar sebumo liaukos yra skirtingi ir skirtingose vietose, priklausomai nuo kūno vietos, bet ir ten gyvena kitokie mikroorganizmai. Tiesiog pagalvojau, kad tai dar viena priežastis, kodėl nereiktų naudoti viskas viename priemonių, kurios ir veidą, ir plaukus, ir kūno odą tariamai išplaus…

Bakterijos kosmetikoje? 

Taigi, idėja, jog šios galingos bakterijos gali tupėti veido priežiūros priemonėse ir padėti pagerinti odos bio-florą ir pagerinti jos būklę yra tikrai labai patraukli. Kaip ir idėja, kad galėtum pamaitinti savo odos bakterijas, o jos savo ruožtu sustiprintų odos apsauginį barjerą ir pagerintų odos tinkamą funkcionavimą, oda taptų subalansuota. Taip pat, kai kurie šaltiniai teigia, kad probiotikai mažina uždegimus, naikina aknę.  The more you know. 

Bet tiesa ta, kad kolkas mes nelabai žinome, ar tikrai probiotikai, tepami ant odos, gali turėti tokį efektą. Dermatologai pripažįsta, kad tai tikrai įdomi idėja ir ji nėra absurdiška, bet tiesiog dar nėra mokslinių tyrimų, kurie pilnai tai patvirtintų ir galima būtų teigti, kad tikrai taip ir vyksta.

Žinome tik tai, kad pavyzdžiui kūdikiai, turintys egzemą, kuriems buvo kasdien tepamas drėkinantis kremas, tikrai įgauna optimalesnį, geriau subalansuotą odos pH, sustiprina odos apsauginį barjerą ir jie turi įvairesnę, spalvingesnę mikroorganizmų virtinę savo odos mikrofloroje. Tad, galime teigti, jog nuolatinis odos drėkinimas, tikrai padeda atstatyti apsauginį odos barjerą ir jį stiprina, bet tuo pačiu ir daro teigiamą įtaką mūsų odos bio-florai. Tad tokie atradimai tikrai svarbūs tiems, kurie turi egzemą, atopinį dermatitą. Ir naudinga žinoti, jei dar nerandate pakankamai argumentų, kodėl reikia kasdien naudoti bent paprastą drėkinantį kremą veidui.

Taip pat yra atliktų mokslinių tyrimų, kuriuose buvo stebimas kasdienis veido prausiklių naudojimas ir to padariniai odos bio-florai. Kalbant tiksliai, ypač prausiklių, kurių sudėtyje yra benzalkonium chloride (katijoninių paviršiaus aktyviųjų medžiagų rūšis, organinė druska)  medžiagos, kuri veikia anti-bakteriškai. Pastebėta, kad po tokių prausiklių naudojimo, odos mikrofloros įvairovė tikrai sumažėdavo. Tad odos prausimas antibakteriniais prausikliais irgi daro įtaką odos mikroflorai. Taip gali būti atsikratoma ir tų bakterijų, kurios sukelia aknę ir kitas odos ligas, bet tuo pačiu ardo ir gerųjų bakterijų ant odos terpę, tad gali turėti ir neigiamų veiksnių, tad tiesiog nereiktų jomis piknaudžiauti.  Bet kolkas tai tik tokio tyrimo rezultatų interpretacijos.

Fermentai? 

Probiotikų naudojimas kosmetikoje  tiesiog nėra pakankamai ištirtas. Pirmiausiai, gerosios bakterijos  yra  gyvos kultūros, kurios ir ant odos turėtų patekti gyvos, kad gerintų odos mikroklimatą. O bakterijos taip pat yra  trapios ir nestabilios, todėl tai yra tikras iššūkis kosmetikos gamintojams.

gerosios bakterijos  yra  gyvos kultūros, kurios ir ant odos turėtų patekti gyvos, kad gerintų odos mikroklimatą.

Dažniausiai produktų sudėtyje naudojamos ne pačios bakterijos, o fermentuotos medžiagos, filtratai, lizatai, įvairūs ekstraktai, bet jie neturi tokio poveikio kaip gyvos bakterijos. Iš gyvųjų bakterijų populiariausia yra pieno rūgšties bakterija, vadinama Lactobacillus bacteria, bet dažnai naudojama irgi ne ji pati, bet jos fermentai.

Fermentuoti filtrai nėra tikri probiotikai, nes jie neturi gyvų bakterijų. Ar ten tikrai yra gyvų mikroorganizmų? Dr. Dray į tai žiūri skeptiškai. Ji tikina, kad fermentai yra geri ingridientai kaip drėkikliai, galbūt veikia ir kaip antioksidantai. Bet, kai kreme yra konseravantų ir kitų anti-bakterinių medžiagų, ar tikrai tie gyvi organizmai gali išlikti priemonėje, net jei tokie į ją ir buvo įdėti? Labai abejotina.

Bet, kai kreme yra konseravantų ir kitų anti-bakterinių medžiagų, ar tikrai tie gyvi organizmai gali išlikti priemonėje, net jei tokie į ją ir buvo įdėti?

Jei gamintojas teigia, kad grožio priemonė su probiotikais, tai tikimybė, kad jame yra gyvos gerosios bakterijos yra pakankamai nedidelė, todėl ir produkto poveikis gali būti visai ne toks, kokio būtų galima tikėtis.

O ir prebiotikų naudojimas kosmetikoje yra irgi neaiškus, nes jie tikrai skatina bakterijų dauginimąsi žarnyne, bet žarnyno pH ir pati terpė juk yra visiškai kitokia nei odos, tad visiškai neaišku, ar ta medžiaga kažką panašaus gali daryti odos paviršiuje. Jie naudingi dėl kitų savo savybių, bet neaišku, ar tai turi ką bendro su mikroflora.

Priemonės: 

Dr. Dray įvardino keletą produktų, kurie naudojama bakterijas savo kosmetikoje ir teigia apie jų naudą.
Vienas iš Lietuvoje prieinamų pavyzdžių – tai LA ROCHE POSAY “TOLERIANE ULTRA” double repair  veido kremas (yra dvi variacijos, viena su SPF, kita be) – ŠITAS. Dermatologė teigė, kad šios priemonės jai tikrai labai patinka. Naudojamas terminis prancūziškas vanduo (ji teigia, kad jis yra naudingas, ypač egzemai, jame daug seleno ir stroncio). Šis kremas geras, jos nuomone, nes jame daug mineralų ir medžiagų, kurios stiprina apsauginį barjerą ir tikrai gali prisidėti prie tinkamo odos mikroorganizmų palaikymo. Kreme yra niacinamido, keramidų, jokių kvapiklių. Tikrai neaišku, ar tie probiotikai kažką stebuklingo daro, bet pati priemonė vertinga dėl kitų sudėdamųjų dalių.

Trumpai drūtai: 

Žarnyno mikroflora yra tikrai svarbi, oraliai vartojami prebiotikai ir probiotikai tikrai gali būti naudingi. Bet prieš juos vartodami – visada pasitarkite su savo gydytoju ar bent su vaistininku, kad įsitikintumėte, ar jie jums reikalingi. Tikrai neskatinu savivalės.

Kosmetikos priemonės su prebiotikais ir probiotikais tikrai nepadarys žalos (bent dėl pačių šių medžiagų). Jos naudingos odai, gali drėkinti. Bijoti šių medžiagų tikrai nereikia.

Bet tai nėra moksliškai patvirtintas kosmetikos ingridientas, kuris tikrai daro stebuklus. Neįrodyta, kad išoriškai tepamos bakterijos gali keisti odos mikro klimatą. Tiesiog mes dar nežinome, ar tikrai gerosios bakterijos, naudojamos išorėje gali būti tokios naudingos, kaip kartais teigiama. Todėl didelių pinigų dėl šio ingridiento išleisti tikrai nerekomenduojama.

Papildomi Šaltiniai:
https://www.driubeauty.lt/prebiotikai-probiotikai-kosmetikoje
.globenewswire.com/
Cassandra Bankson

@grozio_drakonas
https://www.instagram.com/grozio_drakonas/

FB: https://www.facebook.com/neisvaizdusdrakonas/

@dominykanav
https://www.instagram.com/dominykanav/

Tinklaraštis apie keliones: https://www.facebook.com/kelionduone/
Kūryba: https://www.facebook.com/pabudusiudrugeliutvirtove/ 
If you love art and quotes: https://www.facebook.com/vilniusartparasites/ 

Leave a Reply

Your email address will not be published.