Procedūros ir patarimai,  Veido odos priežiūra,  Vlogeriai ir aktualijos

Odos būklė ir karantinas: kodėl pagerėjo? kodėl pablogėjo?

2020 metai tikrai įeis į istoriją, tuo aš net neabejoju ! Mūsų visų gyvenimus, mažiau ar daugiau, sukratė karūnuotas virusas su savo pandemija, tad teko prisiminti, kas svarbu, ir įsijungti naujus nerimo rėžimus, kurie padėtų atsakingiau ir sąmoningiau elgtis. Užsidarėme visi savuose kampuose. Dėl bendro tikslo, taip reikėjo. Vieniems tai ilgai lauktas išganymas, kitiems kankynė. Taip, kalbu apie karantiną. Kiek jau savaičių jame esame? Nustojau skaičiuoti. Penkias? Šešias?

Situacija tikrai rimta ir gąsdinanti – neverta nei vaidinti didvyrių ir nedevėti kaukių ar keikti valdžios sprendimus, apie kuriuos žinai tik tiek, kiek rašo antraštės. Tiesa ta, kad savo kasdienybę teko pakeisti. Kai kuriems iš mūsų drastiškai, kitiems kiek mažiau. Bet galime planuoti, o Dievas pasijuoks.

Karantinas… Man tikrai nepatinka jo kontekstas, bet pačiu juo negaliu nei kiek skųstis. Esu naminukas, kuriam labiausiai patinka šilta kaldra, užtrauktos užuolaidos ir jokio žadintuvo. Bet ne tik gera rytais nesikelti, bet ir man niekada netrūksta veiklos,  jos greičiau per daug. Ir dabar vis kankinu save mintimis, kad per mažai padarau. Nes mano lėkštėje labai daug visko ir nebežinau, kaip viską suvirškinti. Rašau magistrą, dirbu nuotoliu du darbus (nors tikrai dabar viskas daug mažiau intensyvu nei anksčiau), bandau užsiimti savo darbais – nuo tinklaraščio, kūrybos iki namų tvarkymo, kuriam niekada nėra laiko. Taip pat, nuolat išgyvenu migrenos priepuolius ir sveikata tikrai negaliu džiaugtis, tad juos vis lengviau išgyventi lankščiame grafike ir namuose nei darbe, kur galiausiai verki pasislėpęs tualete ir nežinai, ar pavyks išgyventi šiandieną. O namuose galiu pagaliau ir kažką pagaminti skanaus, knygą paskaityti ar pasižiūrėti “Kino Pavasario” filmus. Man šis karantinas visai neprailgo, neturiu poreikio kišti nosies laukan…. visi esame skirtingi.

Ir po tokios įžangos, noriu pakalbėti su jumis apie odą. Daugiausiai apie veido odą, kurios būklė galbūt pasikeitė per šį laikotarpį. Juk gyvename kitaip, o mūsų kūnas į pokyčius irgi reaguoja, nelieka abejingas.

Apie odos priežiūrą, produktų sudėtis, aknę kalbu tikrai daug, tad man įdomu buvo panagrinėti, kodėl gi ir kaip pasikeitė ar galėjo pasikeisti mūsų oda karantino laikotarpiu. Daug kas dalinosi išgražėjusia oda, ilgais grožio ritualais, kuriems seniau neturėjo laiko, o kiti skundžiasi, kad oda reaguoja į pokyčius labai negatyviai, sausėja, ją beria ir būklė tikrai pablogėjo.
Bus ir tokių kurie jokių pokyčių nepatyrė – bet veido odos priežiūros entuziastų ir karštų fanų tarpe dauguma pamatė pokyčius. Tik itin skirtingus.

Aš pati tikrai pastebėjau teigiamus rezultatus. Neišsigydžiau aknės ir neįgavau tobulos odos, bet tikrai pajaučiau pokytį, kad pavyko apmažinti uždegimus, mažiau spuogų ir oda švaresnė, lygesnė, skaistesnė.

Bet savo instagram paskyroje paklausiau sekėjų, kaip jų oda pasikeitė karantino laikotarpiu – ir maždaug pusė žmonių atsakė, kad oda pagerėjo, bet kita pusė (net didesnė), kad pablogėjo. Todėl man ir pasirodė svarbu pasamprotauti, kodėl gi taip yra.

Kodėl odos būklė galėjo pagerėti? 

1. Daugiau miego. 
Bent jau mano atveju – rytai  žudo. Esu visiška pelėda, tad priverstinis kelimasis anksti ryte man yra siaubinga kankynė. Turiu per daug reikalų ir įsipareigojimų, kad pavyktų nueiti anksti miegoti, o ir vakare esu aktyviausia ir kūrybingiausia, tad rašau, mokausi, strateguoju geriausiai po vidurnakčio. Dažniausiai pavyksta pamiegoti kokias 5-6 valandas ir to man tikrai neužtenka. Ir bendrai mūsų sveikatai, ir odai – miegas labai svarbus. Oda turi atsigauti, pailsėti, atsinaujinti. Naktiniai kremai ir padeda tai padaryti, jų sudėtis skiriasi nuo dieninių, nes jų šiek tiek kitoks tikslas. Išsimiegoję mes jaučiamės geriau ir atrodome geriau. For fact.

2. Reguliarumas. 
Tai labai individualu, bet namuose aš vis tiek daugiau dėmesio galiu skirti intuityviam valgymui, normalesniam mitybos ir poilsio rėžimui. Bent savo įprastoje dienotvarkėje turiu chaosą ir nesibaigiančius darbus. Nepavyksta pavalgyti tada, kada reiktų. Ir ne tai, ko norėtųsi. Tenka taikytis prie kitų žmonių, prie aplinkybių, susirinkimų… nors ir tikrai nepasakyčiau, kad valgau itin sveikai namuose (jei sveiką maistą laikysime ne subalansavimą ir kūno pajautimą, o saldumynų atsisakymą ir kitus dietinius principus), bet jaučiu daugiau balanso. Kasdienybėje nelabai spėju (ar šeima spėja) gaminti namuose, tad daugiau laiko praleisti virtuvėje, atrasti kokias naujas salotas ar varškės pyragą buvo labai smagu. Kai kuriems gali būti atvirkščiai – namuose jie jaučia mažiau balanso, daugiau chaoso. Tad tai tikrai priklauso nuo pačio žmogaus ir jo įpročių.

Jei esat pratę prie grįžimo namo paryčiais apgirtus – dabar irgi tenka šiek tiek kitaip gyventi. Aišku, kai kuriems vyno ar stipresnių gėrimų buteliai ir rūkstantys dūmai puikiai tiks ir prie buitinio namų peizažo, bet vis tik mėgstantiems klubus ir pašėlusias naktis, tenka apsiraminti. Oda irgi už tai dėkoja.

3. Stresas. 
Kadangi turiu nerimo sutrikimą ir dar 99 bėdas – apie dvasios ramybę kalbėti negaliu. Stresuoju ir todėl, kad objektyviai turiu daug darbų, kurie veria kilpą ant kaklo. Svajoju apie karantiną be magistro – be kaltės, kad padarai kažką sau. Ech… Bet vis tik, streso dabar man gerokai mažiau. Man stresą kelia ėjimas į susitikimus, darbus, universitetą. Man kaip intravertei namuose saugiausia ir jaukiausia. Myliu žmones ir jų pasiilgstu, bet vis tik dabar emociškai jaučiuosi daug geriau nei įprastai. Apėmus migrenos atakoms nupuolu į duobę, bet šiaip jau tikrai buvimas namuose man patinka ne be priežasties. Aš čia ir produktyvi, ir kūrybinga, ir labiau atsipalaidavusi. Paradoksalu, kai kitiems šis laikas kaip tik gali būti didžiulio streso šaltinis. Aišku, nepraradau darbo ir kolkas niekas iš artimųjų nesusirgo virusu, tad tikrai turiu už ką būti dėkinga, nors ir pati pandemija tikrai nėra maloni ir dėl jos nerimo yra. Bet mažiau nebent kasdien būdavo įprastai.

4. Priežiūra. 
Kai skubam ir lekiam – priežiūrai gali nelabai likti laiko. Aš tikrai mėgaujuosi kiekvienu odos prausimu ir kasdienos rutina, bet vis tik kartais tenka ją atlikti skubant, apatiškai. Naudoju serumus ir savo oda rūpinuosi visados, bet dabar atsirado daugiau galimybių ir laiko veido kaukėms. Daug dažniau darausi ir nuplaunamas, ir lakštines, ir šveitimų nepamirštu – ir mano riebiai odai toks papildomas dėmesys tikrai patinka. Gal turit ir kokius veido masažo įrankius? Dabar irgi greičiausiai geriausias laikas juos panaudoti dažniau. Atidžiau nuplauti odą, nepamiršti serumų, paakių kremo ar drėkinti ir kaklo, dekoltė srities odą. Tiesiog mažiau skubėjimo – daugiau dėmesio odai.

5. Mažiau taršalų. 
Visomis prasmėmis. Pirmiausia, mažiau laiko lauke. Jei kasdien sukatės mieste, kur daug mašinų, žmonių ir judesio – oras tikrai nėra pats gryniausias ir tai atsiliepia odai. O kur dar dulkės, bakterijos, prikimšti troleibusai, seniai valytas telefono ekranas… ne tik virusas, bet ir daug taršos mus supa. O kai esame užsidarę namuose, vis tik esam sukūrę ir tam tikrą barjerą nuo taršalų. Žinoma, jei gyvename kaime ar priemiestyje – džiaugsitės ir gryno oro ir kitais privalumais, bet ir man, gyvenant miesto širdyje, vis tik tenka mažiau miesto taršos sėdint namuose. Bet nepamirškite ir reguliariai vedinti patalpų.

6. Jokio makiažo. 
Karantino metu dažiausi tik vardan priemonių bandymų ir nuotraukų, bandžiau kažką įdomesnio sukurti, nekasdienio. Bet šiai jau – dienas leidžiu pliku veidu ir esu tuo patenkinta. Nors ir manau, kad odai makiažas nėra būtinai blogis – viskas priklauso nuo sudėčių, kiek daug priemonės naudojam, koks mūsų odos tipas ir pan – bet vis tik oda mažiau apkrauta, geriau veikia visos veido priežiūros priemonės, oda gauna daugiau deguonies, mažiau tikimybės užkimšti poras.

Mano oda tikrai pablogėja ilgomis dienomis – ne tiek nuo paties makiažo, bet todėl, kad ji riebi. Jei ilgai neturiu galimybės nuprasti odos, tai mano makiažas susimaišo su visokiom dulkelėm, bakterijom ir sebumu, kurį mano oda aktyviai išskiria, o dar ir  prakaitas, kurio irgi nepritrūkta. Tuomet ir grįžtu namo su baltom kepurėm apsirėdžiusiais spuogeliais. Jei nesidažyčiau – situacija nebūtų kardinaliai geresnė, nes oda irgi riebaluojasi stipriai, prakaituoja. Namuose galiu ją nuprausti ir ja pasirūpinti kada man reikia, neturiu visą dieną išvaikščioti (nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro) su tuo pačiu produktų sluoksniu. Nereikia jos plauti kas dvi valandas (bus tik blogiau), bet ryte ir vakare mano riebiai odai tai būtina..

Jei sportuoju – iškart nusiprausiu veidą, o užsiimant kasdieniais reikalais ir darbais, tam nėra galimybės ir tegaliu su tualetiniu popieriumi ar specialiom servetėlėm nusiurbti riebumą ir vėl pasipudruoti, bet tai nebūtinai užkirs kelią aknei. Turint riebią ir probleminę odą tikrai nėra lengva su ja tvarkytis. Bet karantino metu – gerokai lengviau, nes pati renkuosi laiką, priemones ir reaguoju į odos būklę bei poreikius.

7. Nauji produktai? 
Tai tikrai negalios visiems, bet daliai žmonių karantinas buvo puiki proga pagerinti savo odos priežiūros rutiną, įtraukti naujų priemonių. Nemažai kas kosmetikos mylėtojų grupėse dalinosi, jog pradeda stipresnį retinolį ar rūgštį, nuo kurio pirmiausiai oda gali pasilupti, pleiskanoti, kol prisitaikys. Dažnai atidėliojam, nes nenorim tokių pasekmių, nors ir jos trumpalaikės. O dabar galima ramiai sau eksperimentuoti, pripratinti odą prie naujų, stipresnių produktų… Daugiau drąsos, daugiau dėmesio odai.

Beje, tą jaučiu ir kalbant apie plaukus. Net labai. Maniškės šaknys riebios, bet galai sausi. Jau antrą dieną plaukai būna apsiriebalavę ir stengiuosi plauti juos kas antrą dieną. Bet dabar tai galiu daryti nors dienelę ar kitą rečiau. O ir darytis plaukų kaukes, dažniau tepti juos aliejukais. Ir tikrai pastebėjau, kad būklė pagerėjo, net galiukus pati pasitrumpinau. Niekada nerasdavau laiko nei vonioje pagulėti, nei plaukų kaukes prieš plovimą pasidaryti – dabar tam puikus laikas ir man labai patinka.

8. Mažiau saulės. 
Saulę jausti malonu, ypač tokią pavasarinę, kai esam jos išsiilgę ir Lietuvoje stokojam, nes UV spinduliuotės žada nepaneigiama, tikrai verta saugotis ir nepiknaudžiauti saulės voniomis. Esu apie apsaugą nuo saulės rašiusi ČIA (apie tai, kodėl tai taip svarbu, kaip matuojamas SPF filtras, kuo skiriasi UVA nuo UVB ir viskas, ką reikia žinoti), taip pat apie mineralinius ir cheminius apsauginius kremus ir jų skirtumus rašiau ČIA.

Net einant į parduotuvę reikia jau naudoti apsauginį kremą nuo saulės. O ir namuose, jei sėdit prie langų, važiuojat automobiliu, o gal turite nuosavą namą ir išeinat į sodą – tikrai nepamirškite apsaugos nuo saulės. Pas mus tikrai daug žmonių nepratę saugotis saulės, įtikėję, kad saulė yra sveika, bet gėrio pilnai užteks ir su apsauginiu kremu. O jei pamiršdavom apsaugines priemones ir eidavau į saulę – oda tikrai nesidžiaugdavo. Gal pirma atrodydavo, kad spuogelius padžiovina, oda gražesnė, bet vėliau viskas apsisuka ir kažkodėl odos būklė blogėja.

Karantino metu juk (bent aš) nelabai kišu nosies iš buto, sąlyčio su saule gaunu mažiau, tad ir odai sveikiau. O jei ir gaunu – tai ir akiniai, ir kaukė, ir kremas apsaugo. Ir labai gerai.

Kodėl odos būklė galėjo pablogėti? 

1. Stresas
Taip, paradoksalu, bet šis punktas kartojasi, viskas priklauso nuo mūsų reakcijų į esamą situaciją, kasdienio gyvenimo, asmenybės. Situacija yra gąsdinanti, pranešimai apie mirtis ir naujus susirgimus man irgi drasko širdį ir kelia drebulį. Normalu, kad stresuojam, kankina nemiga ar nuolatinė neramybė.

Man streso sumažėjo todėl, kad jo kiekis, žongliruojant darbu, santykiais, mokslais ir kitais įsipareigojimais buvo milžiniškas ir kiekviena diena buvo kova už būvį. Karantinas man leido būti apsitvėrus, o mano intravertiškai asmenybei tai labai naudinga ir malonu. Užtat ekstravertui toks užsidarymas namuose gali būti tikras išbandymas, tad streso, žinoma, daugiau.

O ir mūsų visų situacijos skirtingos. Aš įstrigus patogiuose namuose, kur turiu savo erdvę, bet turiu ir namiškius, su kuriais sutariu ir be jų man būtų labai sunku, bei dvi katukes. Jei kas įstrigo ne savo mieste, vienumoje, arba kaip tik su šeimyna, su kuria labai sunku tiek laiko išbūti kartu – šis laikas tikrai nėra ramus ir malonus. O ir dalis žmonių prarado darbus, pajamas, ką jau kalbėti, jei susirgo ar tokiu metu sustreikavo sveikata dėl kitų priežasčių ir nebuvo galimybės gauti pagalbos….

2. Mityba
Irgi paradoksalu, nes vieni mūsų randa daugiau balanso karantino sąlygomis, o kiti kaip tik puola į chaosą. Aš dažniau persivalgau ir užkandžiauju kasdienybėje, kai trūksta miego, energijos, kankina nervai ir įtampa – tuomet emocinis valgymas liepia man dramblį sukirsti vienu ypu. O vat karantino metu daug geriau, nereikia prie kažkieno tvarkaraščio taikytis, nereikia valgyti neišalkus. O kitiems kaip tik dabar užkandžiavimų, menkaverčio maisto, alkoholio ir visiško chaoso laikas.

3. Pasikeitęs rėžimas
Ne tik valgymo, bet ir miego. O ir darbinis rėžimas, rutina – pas daugelį dabar viskas išsibalansavo, sumažėjo produktyvumas. Pas mane atvirkščiai, bet įtariu, kad būsiu mažumos dalis šiuo atveju. Daug kam sunku dirbti ar mokytis iš namų. Įsivaizduoju, kad itin nelengva tiems, kurie turi mažų vaikų. O ir šiaip daug chaoso – ledai su serialu pusryčiams, trečios valandos ryto face time su draugais, miegas iki pietų, o vakarienė vidurnaktį… na, tiesiog visa buvusi sustyguota kasdienybės tvarka subyrėjo it sustatyti stačiai domino vienas paskui kitą.

4. Priežiūra. 
Irgi paradoksalu, nes kol vienu darosi kasdienį SPA namuose, kiti kaip tik mažiau rūpinasi oda, nes juk nesirodo niekur ir neina iš namų. Man oda yra sau dalykas, nesusijęs grynai su išvaizda ar atrodimu. Bet vat plaukus tikrai rečiau trenku, kaip ir neskutu kojų ar sąmoningai pamirštu dezodortą, nedėviu liemenėlės, nesidažau. Kitiems veido odos priežiūrą gali asocijuotis su makiažu – nei jau nesidažau, tai ir odos neplaunu. Deja, tai nėra teisingas požiūris, bet tikrai yra taip manančių. Kol vieni ritualais ir veido kaukėmis lepinasi, kiti numoja ranka. Ir nieko tokio – nėra reikalo savęs teisti už blogą mitybą ar netinkamą odos priežiūrą, yra kur kas svarbesnių dalykų ir dorojamės su nerimu taip, kaip galime. Odai tai nėra gerai, bet vis tik esu įsitikinus, kad vidinė savijauta ir psichologinis gerbūvis yra svarbiau už visus spuogus kartu sudėjus.

Be to, kiti kaip tik gali padauginti veido odos priežiūros priemonių. Tarkim per dažnai daryti rūgštinius šveitimus, molio kaukes ir piknaudžiauti puokšte didelės koncentracijos serumų, šveitiklių ir procedūrų. Tuomet oda gali sujautrėti, nes bus pažeistas apsauginis odos barjeras, kuriam reikės tiesiog šiek tiek laiko atsistatyti. O gal ir kokias naujas priemones bandysit, kurios netiks, arba reiks odai laiko priprasti, todėl ji valysis ir pirmiausia atrodys prasčiau?

5. Grynas oras. 
Vėl paradoksalu – namie mažiau gatvės taršos, mažiau saulės. Bet (jei naudojam apsaugą) kažkiek saulės mums yra gerai. Ir odai, bet ir bendrai savijautai bei psichologiniam nusiteikimui. Be to, namuose irgi dulkių netrūksta, tad nuo tokių vat taršalų nėra kaip pabėgti. Ir tikrai mažiau deguonies, mažiau gryno oro – kūnas išsiilgsta, oda papilkėja.

Daug kas priklauso ir nuo to, koks sausas oras yra mūsų namuose. Jei įjungtas šildymas, turime kokias šildomas grindis, oro kondicionierių – oras tikrai išsausėja, o tai dehidratuoja ir odą, jos būklė blogėja. Tokiu atveju verta būtų užsisakyti oro drėkintuvą ir bent miegamajame kambaryje jį turėti. Na, ir, žinoma, gerti daug vandens, tinkamai drėkinti ir užrakinti drėgmę odoje su kremais, kad aplinka jos neišsiurbtų….

6. Mikrofobija, kaukės ir kt. 
Dabar toks laikas, kai tikrai bijome (ir pagrįstai) viruso, kuris siaučia. O ir kitomis ligomis tokiomis aplinkybėmis mažiausiai norisi užsikrėsti. Visi pasakoja, kaip svarbu nuolat plauti, dezinfekuoti rankas – jokios abejonės, kad tai reikalinga, bet oda nuo to išsausėja, gali net pasidaryti skausminga, pleikanoti. Nepamirškite rankų kremų, aliejų nakčiai.
O kai kuriems ta baimė persiduoda ir giliau, kai norisi vis nusiprausti, dažnai veidą su prausikliu numazgoti, idant išvengtum bakterijų ir virusų – tai irgi sausina odą.

Ką jau kalbėti apie kaukes. Viską stengiuosi pirkti internetu, bet kartais tenka iki paštomato nueiti ir buvo keli žygiavimai į parduotuvę, tai apsišardavau akiniais (kurie siaubingai rasojo), kauke ir medicininėmis pirštinėmis. Nors tokia kelionė ir trunka iki penkiolikos minučių, bet grįžus tikrai veidą su prausikliu nusiprausiu, nes toks prakaito ir karšto oro kondensatas po kauke gaunasi, kad oda sušunta, su savo problemine oda negalėčiau rizikuoti. O ką jau kalbėti apie tuos, kurie visą dieną darbe turi būti su apsaugine kauke?? Daug medikų ir seselių dalinosi pablogėjusia oda ir klausė patarimų internetinėse grupėse, kaip sumažinti odos bėdas dėl kaukių, jiems padeda talkas, kuris skysčius ir riebalus sugeria bent laikinai. Bet oda nuo tokio dusinimo ir drėgmės tikrai nesidžiaugia, aknė trina rankutėmis….

Tiesiog mes esame skirtingi. Vienus buvimas namuose veža, kitus erzina. Vieniems būtina struktūra, kiti mėgaujasi laisve. Stresas, miegas, mityba – tai veikia mūsų odą. Tik pas vienus pokyčiai buvo visapusiškai teigiami, o pas kitus neigiami, tad ir oda savitai reaguoja.

Pasistenkite savo odai padėti, jei jai sunku. Bet ir paleiskite dar vieną sritį, kurią norisi kontroliuoti. Man atrodo, kad dabar labai svarbu atrasti apskritai, kaip išsinerti iš esamos situacijos, apmąstyti šią patirtį ir vertinti tai, ką turim. Viskas gerai, jei oda dabar pablogėjo – atsistatys. O jei pagerėjo – labai šaunu, nes pamatėm, kas veikia, ko odai trūksta, gal kažką galim vis tik ir į kasdieną įsileisti? Karantinas tai puikus laikas savistabai – tad ir savo odą stebėkit. Ir likit sveiki.

@grozio_drakonas
https://www.instagram.com/grozio_drakonas/

FB: https://www.facebook.com/neisvaizdusdrakonas/

@dominykanav
https://www.instagram.com/dominykanav/

Tinklaraštis apie keliones: https://www.facebook.com/kelionduone/
Kūryba: https://www.facebook.com/pabudusiudrugeliutvirtove/ 
If you love art and quotes: https://www.facebook.com/vilniusartparasites/ 

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published.