Pamokos,  Veido odos priežiūra

Apsauga nuo saulės: ką privalau žinoti apie UVA ir UVB? (UV indeksai, vitaminas D ir kodėl tai svarbu)

Vis kartojam ir kartojam, kokia svarbi yra apsauga nuo saulės, bet susigaudyti, kokius kremus pirkti, kuo jie skiriasi, kokio stiprumo reikia  labai sunku. Esti tiek daug mitų apie apsaugą nuo saulės – apie kemšamas poras, baltus šydus, odos ligas – tad tiesiog labai svarbu apie tai kalbėtis ir diskutuoti, ieškoti informacijos ir rinktis tinkamiausius produktus pagal norus ir odos tipą.

Į vieną įrašą visko sutalpdinti nepavyks, bet pasistengsiu pasidalinti bent jau bazine informacija ir kažkiek detalių, o vėliau tęsiu kituose įrašuose, tad nepražiopsokite. Nes labai lengva paskęsti informacijos jūroje ir reklamų džiunglėse – o ir gandai ar prasta patirtis su vienu kremu gali atkratyti nuo apsaugos nuo saulės naudojimo. Dabar, kai Lietuvą kepina rekordiniai karščiai, pats laikas nebedelsti ir apie tai pakalbėti.

Ar tikrai reikia? 

Saulė skleidžia UVA ir UVB spindulius, kurie stipriai veikia odą. Ypatingai šviesią ir mažiau pratusią prie kaitros.
Šviesi odai pati geba apsisaugoti nuo saulės apie 10 minučių, o tamsi – iki 30 min. Jei penkias minutes pasilepinsite saulute – nieko nenutiks, bet valanda gali atnešti jau daug žalos.

UVB spinduliai kiekvieno nudegimo metu daro žalą odai, o UVA spinduliai sunaikina kolageno skaidulas ir sukelia pernelyg ankstyvą senėjimą, pavyzdžiui: raukšles, hiperpigmentaciją ir porų nelygumus. Be to, tinkamai neapsaugojus odos, šie spinduliai gali sukelti vėžį.

Kosmetikos gamintojai labai mėgsta mums įpiršti priemones, kurių mums nebūtinai reikia, todėl manymas, jog galbūt tai tėra dar vienas triukas, visai suprantamas. Bet, deja, tikrai reikia. Ir ne tik vasaros metu.

UVA ir UVB

UVB spinduliai, kalbant labai supaprastintai, yra atsakingi (veikiau) už įdegimą. (Galima prisiminti kaip B – burning).
Jie neįsiskverbia taip giliai – UVB spinduliuotė yra 290-320 nm (nano-metrai) –  ir labiausiai paveikia būtent išorinį odos sluoksnį. Kai gydome nudegusią nuo saulės odą – dorojamės su UVB spndulių padariniais. Ir  šie ultravioletiniai spinduliai gali sukelti ir odos vėžį. O jis daug pavojingesnis už raukšleles ar dėmeles – kalbame jau ne apie grožį, bet apie sveikatą, be kurios net kalbos apie grožį negali egzistuoti.

UVA spinduliai  kiek rafinuotesni ir jie būtent ardo kolageną ir yra atsakingi už pagreitintą odos senėjimą, hiperpigmentaciją (A – aging).
Jie įsiskverbia itin giliai į odą (spinduliuotė 315–400 nm)  ir daro daug žalos. Bėda ta, kad neigiamus saulės padarinius pamatysime ne iš karto – UVA padariniai gali išlįsti gerokai vėliau  ir tada jau nieko nebegalėsime padaryti. Oda praras stangrumą, darysis vis labiau suglebusi ir gali atsirasti hiperpigmentacijos, dėmelių, apgamų, oda gali nukarti. Žinoma, tai visiškai natūraliai nutinka senėjant ir nereikia to bijoti, bet UVA gali labai ženkliai pagreitinti ir pastiprinti šiuos procesus. Be to, pradėsime greičiau ir lengviau įdegti ir oda darysis vis jautresnė, nebemokės efektyviai apsisaugoti.

2015  metais publikuotas mokslinis tyrimas parodė, kad UVA spinduliai padaryti žalą gali per mažesnį laiką nei viena minutė.
Žala odos pigmentinėms ląstelėms (melanocytes) vyksta dar ne vieną valandą po buvimo saulėje. Ir tokia žala veda prie melanomos išsivystimo – didžiausią mirtingumo reitingą turinčios odos vėžio formos.

Abi spinduliutės daro daug žalos ir yra pavojingos grožiui ir sveikatai – labai svarbu atkreipti dėmesį renkantis produktus nuo saulės, jog jie saugotų ir nuo UVB, ir nuo UVA ultravioletinių spindulių.

Naudoti tik saulėtą vasaros dieną?
UV indekso reikšmė

Tikrai ne. Šios spinduliuotės pasiekia mūsų odą ir per debesis, ir per prastą orą. Gauti dozę kenksmingų spindulių galima ir būnant šešėlyje.
Gyvenant Lietuvoje, kur, atrodo, saulės negauname daug, vis tiek būtina naudoti apsaugą nuo saulės.
Žiemos be saulės  metu galbūt galima padaryti minimalią  išimtį, bet geriausia būtų rinktis bent nedidelę apsaugą nuo ultravioletinių spindulių ar bent rinktis makiažo pagrindą su SPF net ir žiemos metu. Oda tikrai padėkos.

Internete visada galite surasti vietovės, kurioje esate, šiandienos oro progrozę ir spinduliuotės lygį (UV index).
Aš naudoju telefone (ios iphone)  iškart esančioje “Weather” programėlę, kurioje pavažiuokite žemiau ir rasite UV indeksą.
UV indeksas parodo, kokios apsaugos (ir kiek stiprios) reikia griebtis. Galite atsisiųsti specialių programėlių į telefoną, kurios be vargo ir greitai parodys, kokia apsauga reikalinga ir koks šiandien UV indeksas (įrašykite app-store ar google-store UV index) . Aš naudoju irgi “UV index. UVI mate” programėlę ir tai neįkainojamas pagalbininkas, kuris parodo viską labai tiksliai ir aiškiai.

0-2 UV indeksas yra žemas ir rizika nedidelė, galite naudoti kiek mažiau stiprų SPF kremą (vis tiek naudoti patartina ), apsaugoti akis nuo saulės, jei esate lauke saulėtu metu. Tarkim šiandien Vilniuje temperatūra nukrito iki 21 C ir stipriai nulijo – UV indeksas yra 2.

3-5 UV indeksas jau reiškia vidutinį spinduliuotės stiprį: naudokite SPF bent 20 (geriausiai apskritai naudoti 30 SPF kas dienai, bent veidui). Verta dėvėti akinius nuo saulės, turėti kepurę.

6-7 UV indeksas jau reiškia didelę riziką. Kai Lietuvoje buvo apie 25-30 C,  indeksas buvo būtent šiame lygyje. Svarbiausia naudoti apsaugą nuo saulės, bent SPF 30, geriausiai SPF 5o. Nebūti daug ant saulės ir ieškoti šešėlių, būtinai dėvėti akinius nuo saulės, galvos apdangalą.

8-10 UV indeksas: labai didelė rizika. Lietuvoje tokia pasitaiko retai, bet dabar jau su visais karščio rekordais galim persiristi ir į kokio 8 stiprumo indeksą. Tokiu atveju jau reiktų stengtis kuo mažiau būti lauke kaitriausiomis valandomis. Apskritai karštą dieną į pliažą galima eiti tik ryte ar vakarop ir maždaug nuo 11 iki 16 val nebūti jokiu būdu ant saulės. Naudokite SPF 50 kremą veidui ir visam kūnui, denkite galvą, dėvėkite vien natūralius audinius, eikite šešėliais.

11+ UV indeksas: tokį dažniausiai aptiksite tik karštose šalyse. Tokiu atveju kaitros valandomis 11-16h būtina likti namuose ir niekur neiti (siestos buvo sugalvotos ne be priežasties). Stipri apsauga nuo saulės ir vakare, ir ryte.  Denkite odą, denkite galvą ir akis. Milžiniška rizika.

Labai svarbu UV indeksą pasitikrinti keliaujant – dažnai galime nuvertinti saulę, prie kurios nesame pripratę. Jei įdegį skatinantis kremas nepadarydavo iškart žalos naudojant prie Baltijos jūros, nereiškia, kad jis neleis per pusvalandį nusėti kūno pūslėmis, deginantis  kaitrioje saulėje.

Visada pasidomėkite šalies orais ir kokia apsauga reikalinga ir elkitės atsakingai. Jei einate maudytis – būtinai naudokite atsparų vandeniui apsauginį kremą, kurį iškart nusimaudžius iš naujo tepkitės. Be to, verta naudoti ir apsauginius lūpų balzamus ir plaukų purškiklius su apsauga nuo saulės, ypač, viešint itin karštose vietovėse.

S un
P rotection
F actor

SPF stiprumas parodo, kiek laiko žmogus gali išbūti saulėje nenudegdamas ir saugo nuo UVB spinduliuotės.
Kaip minėjau, šviesi oda pati apsisaugo apie 10 min., tamsi apie 30 min.

Norint sužinoti, kaip efektyviai priemonė saugo nuo saulės, reikia padauginti ant gaminio nurodytą SPF iš savo odos savaiminės apsaugos laiko ir gausite laiką minutėmis, kiek veiks apsauga nuo saulės. Padauginkite Jei jūsų oda šviesi (faktorius 10) ir naudosite priemonę su SPF 20, saulėje galėsite praleisti apie 200 minučių (jei priemonę naudosite tinkamai).

Rekomenduojama naudoti minimaliai SPF 15 ir atnaujinti kas 2.5 h. Bet tokios apsaugos toli gražu nepakaks šiltesniu oru ir vasarą siūlau naudoti bent SPF 25, geriausiai 30-50 apsaugą. Su SPF 30 – bent kas 5 valandas reiks atnaujinti priemonę.

Daugelis nežino, kad jau SPF 15 turintis kremas sulaiko apie 92% UVB spinduliuotės, o tolimesnis SPF indekso didėjimas suteikia tolydžio santykinai vis mažesnę apsaugą nuo saulės.  Taigi SPF 30 nesaugo Jūsų odos du kartus geriau nei SPF 15, nes SPF 15 sulaiko apie 92% UVB spinduliuotės, o SPF 30 sulaikys apie 96.7% – t.y. tik 5 procentais daugiau UVB spindulių nei SPF 15. Esmė ta, kiek laiko tokia apsauga liks aktyvi.

Kuo oda šviesesnė (ir kuo greičiau linkusi įdegti) – tuo stipresnę apsaugą derėtų rinktis.

SPF kremai saugo nuo UVB spindulių, bet tikrai ne visi nuo UVA, o tai labai svarbu. 

Kalbant apie UVA spinduliuotę,  reikia atkreipti dėmesį į PA koeficientą (kurį irgi ne visi gamintojai pateikia, todėl geriausiai rinktis priemones, kur jis bus nurodytas). Vertėtų naudoti bent jau PA+ lengvą apsaugą, vidutinė būtų PA++, stipri – PA+++.

Dera prisiminti, kad spinduliuotės veikia mus ne tik pliaže ar specialiai besideginant. Jei vairuojate automobilį, labai dažnai nukenčia kairė ranka, kurią mėgsta vairuotojai iškišti pro langą, o ir taip ant jos patenka daug daugiau spinduliuotės. Buvo pastebėta tendencija stebint  tolimųjų reisų vairuotojus, jog odos vėžys ir kitos odos problemos dažniausiai jiems išsivystydavo būtent kairėje rankoje (jei vairuojame mums įprasta puse ir vairuotojas sėdi kairėje).

Ar degintis sveika?
Ar įmanoma įdegti, naudojant apsaugą? 

Deja, mokslininkų tyrimai parodė, kad ne. Odos vėžio institutas teigia, jog ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti ląstelių DNR ir tada gali išsivystyti tokios odos ligos kaip vėžys.
Svarbu, kaip tik įmanoma apsisaugoti. Jei jau norisi pagulinėti saulutėje, bet visai eliminuoti rizikos negalime,  ir reikėtų degintis itin atsakingai ir saikingai.

SPF 50 naudojamas tinkamai ir pakankamu kiekiu, vis tepamas iš naujo po tam tikro laiko, gali apsaugoti nuo 98proc. spindulių. Iš tiesų, tokios apsaugos ir užtenka ir didesnės nei 50 SPF stiprumo priemonės ieškoti nereikia – jų efektingumo lygis labai panašus ir nėra tokios apsaugos, kuri apsaugotu visu 100 %.

Todėl įdegti, naudojant apsaugą irgi tikrai galima. Ar oda degs taip pat greitai ir stipriai? Ne. Ypač naudojant stipresnę apsaugą, bet tai geras dalykas. Suprantu, kad kai kam gražu įdegusi oda –  matau milžinišką susidomėjumą soliariumais, įdegio injekcijomis ir įdegį skatinančiomis priemonėmis įvairiose grožio grupėse socialiniuose tinkluose – bet vis tiek reikėtų nepersistengti ir naudoti apsaugines priemones, net ir norint įdegti. Apsauga nuo saulės prailgins laiko tarpsnį, per kurį oda spėtų nudegti. Bet ji nedaro įtakos tokiems veiksniams, kaip kad, kaip stipriai oda įdegs (ar rudai, ar raudonai), kiek laiko prireiks, kad pasimatytų įdegis.  Verta būtų pamąstyti apie savaiminio įdegio priemones, jei jau norisi rudesnės odos. Tik irgi svarbu rinktis kokybišką produktą ir mokėti su juo elgtis.

Vitaminas D – saulės vitaminas.
Ar jo gausiu? 

Mums labai reikalingas vitaminas D padeda augti kaulams ir išlaikyti jų stiprumą, padeda gyti žaizdoms, palaikyti imuninę sistemą ir dar daugybę naudingų organizmo funkcijų. Daug tyrimų rodo, kad labai gali būti, jog vienas iš depresijos  veiksnių gali būti vitamino D trūkumas.

Lietuvoje mes negauname daug saulės, todėl daug kam patartina gerti vitamino D papildus, nes stokoja šios labai svarbios medžiagos. Jaučiatės nuolat pavargę, irzlūs, dažnai susergate? Gali būti, kad vitamino D Jums trūksta. Bet tai padės išsiaiškinti kraujo tyrimas, kurio paprašykite savo šeimos gydytojo ir tik tada pamatysite, ar tikrai stokojate šio saulės vitamino.

Vitaminas D gaminasi, kai ant odos patenka saulės spinduliai. Ultravioletiniai spinduliai UVB susiduria su odoje esančiu proteinu 7-DHC, paversdami tai vitaminu D3, kuris yra aktyvi vitamino D forma.

Kodėl dabar apie jį prašnekau? Nes daug kas nuogąstauja, jog naudodami SPF ir saugodamiesi nuo saulės negaus reikiamos vitamino D dozės. Tokios mintys turi prasmės – juk apsauga nuo saulės “atmuša” arba sugeria spinduliuotę, bet jokie moksliniai tyrimai nepatvirtino, kad kasdienis apsauginių priemonių naudojimas sukelia vitamino D trūkumą.

O moksliniai tyrimai patvirtino saulės spindulių žalą ir apsaugos reikšmę.
Pasak tyrimų, nuolatinis SPF 15 (ar didesnio) apsauginio kremo naudojimas sumažina riziką išsivystyti surangėjusių ląstelių kurcinomai (squamous cell carcinoma) – SCC – dažnai odos vėžio formai, net 40 %, melanomai – 50 %, priešlaikiniui odos senėjimui – 24 %.

Įrodyta, kad ultravioletiniai saulės spinduliai pažeidžia ląstelių DNR ir formuoja genetines mutacijas, kurios gali išaugti iki odos vėžio. be to, UV spinduliai kenkia akims ir gali sukelti akių vokų odos vėžį, kataraktos ir kitas akių bei paakių/aplink akis esančios odos vėžio formas. Tad vardan vitamino D tikrai nevertėtų pamiršti apsaugos nuo saulės priemonių.

Kaip minėjau, kol kas nėra visiškai aiškių tyrimų dėl korealiacijos tarp SPF priemonių ir vitamino D. Bet dalis mokslininkų aiškina, jog apsaugos priemonės neapsaugo visiškai pilnai ir bent 7-2 procentai spinduliuotės vis tiek mus pasiekia (ir tai – naudojant pakankamą kiekį ir dažnai aplikuojant iš naujo) – tad vitaminui D yra terpės gamintis.

Tiesa ta, kad kūnui nereikia daug saulės, kad vitaminas D pradėtų gamintis. Net ir tie, kurie teigia, jog apsauga nuo saulės trukdo vitamino D gamybai, rekomenduoja saulėje pakaitinti kūną ne ilgiau nei 10-15 minučių ir atidengti tik tokias kūno vietas, kaip rankos, kojos nugara, pilvas ir tai daryti ne dažniau nei porą kartų per savaitę. Per tiek laiko vitamino D prisigamina tiek, kiek tik gali, o po to gamyba tiesiog automatiškai sustoja.

Mokslininkai labai neigiamai vertina ir soliariumus, kuriuose daugiausiai gaunama UVA spinduliuotės, kuri labai sendina ir kenkia. O vitaminas D gaminasi gaunant UVB spinduliuotę, tad net ir šia prasme tai visiškai nenaudinga.

Vitaminą D galima gauti ne tik iš saulės. Tiesa, iš saulės gaminasi daugiausiai, bet maistas bei papildai gali padėti, jei stokojate šios medžiagos. Padės ir žuvų taukai bei riebesnės  žuvies  – lašišos, tuno, skumbrės, silkės  – įtraukimas į dietą. Kažkiek vitamino D randame ir kiaušinių tryniuose, sūryje, jautienos kepenėlėse, taipogi piene, apelsinų sultyse (natūraliose). Per dieną reikia gauti 600 IU šio vitamino (pagal rekomendaciją), 400 IU vaikams, 800 IU vyresniems nei 70 metų žmonėms. Kai kuriems žmonėms reikalingas didesnis kiekis.

Galite tai gauti iš maisto, bet nėra labai lengva – tokiu atveju gerkite žuvų taukus ir pačias vitamino D tabletes, nepadauginkite ir pasitarkite dėl to su gydytoju. Ypač verta griebtis papildų, jei kraujo tyrimai rodo vitamino D nepakankamumą, o maitinatės vegetariškai ar veganiškai, kai daug sunkiau gauti pakankamai šios medžiagos.

Maistas, (jei reikia) papildai ir apsaugota nuo saulės oda suteiks tiek vitamino D, kiek reikia, todėl nepamirškite saugoti savo odą ir nejauskite nerimo dėl to, ką prarandate – nes gaunate labai daug iš SPF naudojimo. (Šaltinis – ČIA )

(Sekantis įrašas apie apsaugos nuo saulės priemones ir kaip pasirinkti – kuo skiraisi mineralinės ir cheminės apsaugos nuo saulės priemonės – ČIA)

@grozio_drakonas
https://www.instagram.com/grozio_drakonas/

FB: https://www.facebook.com/neisvaizdusdrakonas/

@dominykanav
https://www.instagram.com/dominykanav/

Leave a Reply

Your email address will not be published.