Asmeninės istorijos,  Pamokos,  Sveikata,  Vlogeriai ir aktualijos

30 dienų su YOGA WITH ADRIENE: kasdienė joga ir BREATH kelionė (mano patirtis ir kuo tai naudinga)

Mes kiekvienas turime labai skirtingą santykį su savo kūnu, judėjimu, ateiname su vis kitokiomis patirtimis, siekiais. Todėl aš galiu pasakoti tik SAVO istoriją, dalintis SAVO pojūčiais ir mintimis, neprašydama nei išorinių vertinimų, nei kažkokius vertinimus kitiems primesdama pati. Įsivaizduoju, kad tai labai individualu,  jautru ir būčiau dėkinga už pagarbų santykį net ir tada, kai turinys neatliepia. 

2020 metų Yoga With Adriene iššūkis HOME

Pernai dalinausi patirtimis darant Yoga With Adriene iššūkį, kai kas dieną dariau (kartu su daugybe žmonių visame pasaulyje) jogos treniruotes. Smagu, kai kas dieną atrandi naują užsiėmimą, gal jis ir nėra vedamas esamuoju laiku, bet visa bendruomenė daro juos kartu, laikydamiesi tvarkaraščio ir tai tikrai labai gražus patyrimas. Man jis tikrai nebuvo lengvas, bet daug išmokęs, aš aprašinėjau kiekvieną treniruotę, savo savijautas po jos. Rasite ČIA.

Atrodo, kad tai vos mėnuo, bet, jei tik leidi, tokia patirtis tikrai sugeba daug suteikti. Pernai tai buvo HOME mėnuo, buvo daug chaoso ir reikalavo pastangų, idant nepraleisčiau nei vienos dienos. Praėjus Sausiui, norėjau treniruotes tęsti, bet dariau tai nereguliariai. Pradžioje daugiau, vėliau mažiau. Buvo visokių laikotarpių, tai dar netapo kasdienine duona, bet kartais užsimanydavau tuo užsiimti, išsitraukdavau kilimėlį ir toks troškimas man buvo ganėtinai naujas, nes negaliu pakęsti sporto, todėl praeito Sausio nauda jautėsi ir davė savo vaisių, pradėjo keisti mano emocinį nusiteikimą.

Kaip atrasti norą judėti? 

Turiu didelį kūną, lėtinių ligų ir nuolatinį bejėgiškumo jausmą, kuris visas fizines veiklas prilygina Dantės pragaro ratams. Ne tik įpročiai, bet ir neigiamos patirtys bei psichologiniai blokai neleidžia pajausti savo kūno. Savo terapijos seansuose daug kalbu apie  duolistinį santykį su kūnu, aš nelaikau jo savo dalimi, jis tarsi atskirtas ir man kenkiantis, jo nemyliu ir nesuprantu, priimu kaip trukdį. Esame skirtingi, bet aš netikiu neigiamo spaudimo ar prisivertimo galia – jei imsies kažkokių veiklų ar pokyčių vedamas kaltės, baimės ar šleikštulio, tai nenuves į geresnę vietą ir netruks ilgai. Turint problemų su kūnu, tas atradimų kelias ilgesnis, daug sudėtingesnis ir galbūt ne tiek lengvai suprantamas tiems, ko tai nekankina.

Mano pačios siekis yra mažais žingsneliais reabilituoti  santykį su kūnu, mokytis atrasti su juo ryšį, labiau jį pajausti.

Mano pačios siekis yra mažais žingsneliais reabilituoti  santykį su kūnu, mokytis atrasti su juo ryšį, labiau jį pajausti. Vis dar kankina dideli nuopuoliai, bet jaučiu, kad po truputį mokausi ir išmokstu. Ši kelionė man yra psichologinė, emocinė, susijusi labiau su psicho-somatika ir vidiniais dalykais, kurie tiesiog paliečia ir išorę.

Turėjau įdomų interviu su kūno terapeute Rita Karklyte – irgi kviečiu paklausyti.

Todėl ir mano jogos kelionė yra veikiau vidinė – čia aš tikrai nekalbėsiu apie skaičiais pamatuojamus rezultatus, nevertinsiu progreso iš techninės pusės. Žinau, kad daliai būtent šie aspektai yra svarbiausi, tad turiu iš anksto nuvilti, kad kalbėsiu ne apie tai.

Papasakosiu apie SAVO, kaip nesportiško ir sunkiai fizines veiklas prisijaukinančio žmogaus  žingsnelius bandant jogą, galbūt kažkam, kas atsitiktinai šį tekstą atras, jis pasirodys svarbus ir įkvepiantis. Tik tiek ir tesiekiu – kad kiekvienas žmogus, nepaisant savo kūno sudėjimo, negalios, patiriamų sunkumų ir nesėkmių, suprastų, kad yra svarbus, kad gali sau parodyti meilės išraiškų ir yra jų vertas. 

2021 Yoga with Adriene BREATH

Šiemet nuo Sausio pradžios pasiryžau stoti akistaton su nauja patirtimi ir kasdien užsiiminėjau joga. Ir tai jau buvo naujas patyrimas, pajaučiau, kad per metus gerokai paaugau ir man sekėsi geriau. Kalbu ne apie fizines indikacijas, lankstumą, bet apie vidinį nusiteikimą, valios jėgą atsidurti kas dieną ant kilimėlio ir kaip jaučiuosi treniruočių metu.

Kuo ši kelionė buvo naudingas? 

Sausio pradžia tokiam iššūkiui (nežinau, kiek tai tinkamas terminas, nors reikalavo pastangų, tad galbūt ir tinkamas, tik gal ne visus aspektus nusakantis, pati Adriene naudoja terminą “journey”) tobulai tiko dėl bendrojo konteksto – naujuosius, kaip ir kitas šventes, pasitikome namuose, kol pasaulį talžė globali viruso pandemija.

Jau gal trečią savaitę buvau namuose prasidėjus Sausiui ir visi darbai kabojo erdvėje, bandžiau juos gaudyt už uodegų, kaip ir nemažai padarydavau, bet ir laiko atsirado dalykams, kuriems seniau niekaip neatsirasdavo. Pastarąjį pusmetį bandžiau pertvarkyti kambarį ir daugybę mėnesių ten nebuvo net kaip kojos įkelti, o karantino metu galėjau kas dieną skirti jam kad ir valandą ir reikalai po truputį judėjo. Mano tikslas buvo bent jau padaryti ant grindų erdvės jogos kilimėliui ir, nors pertvarka dar nėra baigta, bet kilimėlis jau telpa ir turiu tinkamas sąlygas treniruotėms. O ir katės, beje, kilimėliu labai džiaugiasi, vis nagus įleisti bando…

1. Joga prajudindavo kūną, pratampydavo raumenis karantino metu, kai judrumo buvo dar mažiau nei įprastai

Kaip ir atsirado laiko paskaityti, pasidaryti plaukų kaukę visai dienai ar…daryti treniruotes namuose. Man, kaip intravertei, karantino laikas buvo tokia laukta atgaiva – žinoma, joje buvo daug nerimo ir darbų, kurių nespėji ir jie dauginasi, bet tai buvo ramesnis ir malonesnis laikas nei nuolatinis bemiegis skubėjimas, kuris vyravo mano gyvenime.

Tik turėjau pereiti į (kaip ir) naują darbą ir ta perėjimo data pasislinko dėl karantino, tai tiesiog buvo daug nerimą keliančio laukimo, kada viskas prasidės ir ši oazė baigsis. Kai jau žinojau, kad pirmadienį prasideda darbas, tai dienos iki tol buvo tarsi ant pirštų galų, labai bijojau, buvo sunkoka kvėpuoti, miegoti. Tomis dienomis joga iš tikro buvo net labai naudinga.

2. Joga padėjo apmalšinti nerimą ir išgyventi neapibrėžtumo jausmą

Iki tol, kol buvau karantine, tol atrasti laiko treniruotėms man sekėsi gana neblogai. Savo darbus dėliojausi gana laisvu grafiku (išskyrus fiksuotus posėdžius), tad galėjau ir dienos metu, ir vakare paskirti tam laiko. Buvo vienas kitas kartas, kai jau reikėjo save paspausti vėloką vakarą, kad reikia dar ir jogą padaryti, bet šiaip jau viskas ėjosi sėkmingai.

Kadangi pradėjau iššūkį ramesnėmis sąlygomis (čia jau tikrai turiu omenyje savo darbų kiekį, kuris dažniausiai nežmoniškas, o ne pandemijos situaciją, kuri tikrai nėra rami ir saugumo jausmą kultivuojanti), mano protui kažkaip pavyko išbūti treniruotes.

Gal kam nuskambės juokingai, bet tikrai labai sunku atrasti tas 20-40 minučių, per kurias tuo pat metu negali daryti nieko kito. Lygiai taip pat ir su skaitymu – pajaučiau, kad sunkiai randu laiko knygoms, kurias skaityti noriu, kad jaučiuosi kalta jas skaitydama, nes nesijaučiu pakankamai produktyvi.

Mano gyvenime labai daug darbų ir veiklų – pradedant dieniniu etatiniu darbu, bet ir kiti projektai, freelance tipo darbai, verčiamos knygos, tinklaraštis ir t.t. Tikrai visko daug ir dauguma darbų neturi pabaigos, jie sėjasi, tad esu pratus visada daryti bent kelis dalykus vienu metu. O jogos metu – turi tą laiką paskirti jogai. Ir tai tikrai nebuvo man lengva ir kėlė nerimą. Užtat ir buvo ypatingai naudinga, kaip priminimas, kad to labai trūksta ir tai reikalinga.

Yra kas jogą daro dėl pačių pratimų, bet nenori įsileisti tos tylos, fone pasileidžia tinklalaidę ar televizorių. Buvo kartų kai ir aš taip dariau, kai kurioms intensyvesnėms treniruotėms tai ir tiko. Kartais ir dabar tas poreikis atslinkdavo, bet labai verta jam atsispirti. Itin sunku įsileisti tylą, ramybę ir lėtumą į savo gyvenimą. Bet joga nėra tik fiziniai pratimai, tai bandymas klausytis savo kvėpavimo, savo kūno signalų. Ta tyla, lėtas klausimasis be išorinių dirgiklių apdovanoja, nors ir kartais kelia nepatogumų. Aš įpratusi visada visur multitaskinti, bet šios treniruotės gali būti galimybė nuo to bent trumpam išsilaisvinti. Tai labai sveika tiek mūsų kūnui, tiek protui ir dvasiai. Tas sustojimas ir susikoncentravimas į dabarties akimirką, mindfulness patyrimas.

Ta tyla, lėtas klausimasis be išorinių dirgiklių apdovanoja, nors ir kartais kelia nepatogumų.

Šiais metais pajaučiau, kad man sekasi daug geriau. Gal dėl karantino situacijos, kuri leido labiau klausytis, gal tikrai per tuos metus labiau supratau to naudą ir svarbą ir kažkas viduje keičiasi. Buvo tokių treniruočių, kurių metu norėjosi pagreitinti procesą ir sunkiai sekėsi išsėdėti, bet jų buvo tikrai nedaug. Daug domiuosi ir tikiu mindfulness praktikų nauda ir matau jose prasmę, tad tie pusvalandžiai su joga kasdien man buvo puiki sąmoningumo treniruotė.

3. Joga padėjo koncentruoti protą ir susitelkti ties dabarties momentu

Labai svarbu pasiduoti tėkmei. Kartais kūnas (ir dvasia) ima priešintis, nori skubesnio tempo arba kaip tik simuliuoja, bet Adriene yra nuostabi tuo, kad ji tikrai veda treniruotes, vis primena patikrinti apie įtemptus raumenis ir atpalaiduoti pečius ar žandikaulį, padeda pamatyti, koks įsitempęs ar pavargęs yra tavo kūnas. Šiame BREATH iššūkyje, akivaizdu, labai daug dėmesio kvėpavimui, kas man itin patiko. Daug kvėpavimo pratimų, skirtingų technikų ir tiesiog savo kvėpavimo sekimo, stebėsenos. Tai ne tik stiprina plaučius ir primena diafragminį kvėpavimą, bet ir labai padeda savo kūno pajautimui ir nerimo įveikai.

žmonės tikrai pamiršo kaip kvėpuoti.

Net absurdiška, bet žmonės tikrai pamiršo kaip kvėpuoti. Tie gilūs ir įvairūs kvėpavimai suteikia naujus potyrius ir sutelkia protą ties tuo, kas dabar vyksta. Net pajauti, kaip sunku sekti kvėpavimą ir jį kontroliuoti, kai reikia pagal sekundes ilginti ar trumpinti įkvėpimą bei iškvėpimą, sulaikyti.

4. Joga padeda perimti kontrolę

Per kvėpavimo pratimus supranti, kad gali kontroliuoti savo įkvėpimų ir iškvėpimų ilgį, kad tai nėra sunku, kai išmoksti pats rinktis tempą. Reikia nemažai praktikos ir kartais net susierzini, kai paprasčiausi dalykai pasidaro sunkūs.

Aš labai vertinu Adriene ir už tai, kad ji nestumia ir nereikalauja. Ji švelniai kviečia ir neliepia per skausmus atlikti visų pratimų, versti save daryti tai, kas nėra malonu, kam nesi pasiruošęs. Treniruočių metu gali susipaprastinti pratimus ar juos pakeisti taip, kad jie būtų tinkamesni. Gali sustoti anksčiau arba likti kažkuriose pozose ilgiau.

Vienintelė sąlyga – pasirodyk treniruotėje, ant kilimėlio. O visa kita – tiesiog ieškai savo ritmo, klausai vedimo, bet nebijai nuklysti į šoną. Nevertindamas (ką kartais sunku daryti) ir tiesiog ramiai būdamas treniruotėje, kuri kartais bus vedina prakaito upelių, o kartais labai ramaus pasitampymo ir tiek. Aš pati renkuosi, pati kontroliuoju situaciją ir renkuosi sau tinkamą laiką ir aplinką.

Kai viską darau online – gali susikoncentruoti į tai, ką jauti, kokios mintys ir pojūčiai aplanko, kas erzina. Galiu negalvoti apie tai, kaip atrodau, rengiuosi tiesiog patogiai ir nejaučiu nerimo. Kaip ir nutraukus kokią pozą anksčiau nei Adriene treniruotėje – nejaučiu gėdos, kad kitiems gaunasi, o man per sunku. Kiekvienam tai skirtinga patirtis, bet man tai, kad treniruotės nėra gyvos ir manęs niekas neverčia ir nemato, mane išlaisvina ir motyvuoja. Esu lankius jogą ar pilatesą gyvose treniruotėse ir jaučiausi tikrai prastai, nes negalėdavau atsiplėšti nuo aplinkos, jaučiausi sukaustyta. Galbūt kažką tas gyvumas disciplinuoja, bet mane kaip tik motyvuoja tai, kad esu laisva rinktis.

5. Šios jogos treniruotės suteikia tiek laisvės, kiek tik nori

Dabar jau rašau pabaigus visą BREATH kelionę. Tai buvo labai emocionalu. Paskutinė ilgiausioji treniruotė labai išjudino, iššaukė ašaras, kurios buvo vieta ir laikas. Paskutinė diena visada būna be žodžių, seki tik matomus judesius, improvizuoji. Kai ką tai erzina, kitiems daug atskleidžia. Visada išsigąstu, nes be vedimo žodžiais, atrodo, kad pražūsiu, nesuprasiu, kas vyksta, ką daryti, kaip ilgai… Bet pajauti, kad kūnas prisimena. Kad pratimai jau daryti, pažįstami, kad jų sekos atrodo natūralios, kad mažiau baisu drąsiau judinti savo kūną, kad sustiprėjai ir fiziškai, ir emociškai. Kad paleidus vedančią ranką – gali eiti toliau ir pats, jau turi susikūręs reikiamus įrankius. Ir tai stebuklingas patyrimas, kuris padeda labiau savimi pasitikėti ir tikėti.

6. Joga stiprina kūną ir padeda jį geriau pajausti

Suprantu, kad kalbu labai abstrakčiai, bet tai yra individualus patyrimas, kuriame kiekvienas atranda itin personalizuotą turinį. Jei jau kalbėčiau apie fizinius potyrius – šios treniruotės yra nuostabiai įvairios, susimaišiusios su meditacijomis.

Jos leido pajusti ir savo galimybes ir malonų raumenų degimą. Čia dirba visas kūnas, nepasimiršta nei rankos, nei kaklas. Daug dėmesio nugarai, kuri yra visa ko pagrindas. Kai kurios treniruotės MAN buvo labai sunkios, kitos lengvesnės – visada gali modifikuoti pratimus pagal save, pajausti savo tempą, ribas. O ir kiekviena diena ir turima energija yra skirtinga.

Paskutines dienas dariau jogą su nervo uždegimu, kai negalėjau pasukti galvos į dešinę, o ir buvo dienų su migrenos priepuoliais, tad judėjau labai lengvai, be įtampos. Kai kuriomis dienomis stengiausi viską daryti energingai, jaučiau prakaito upelius. Buvo smagu pajausti savo raumenyną, tvirčiau atsistoti ant žemės, prajudinti kraujotaką. Atsibudus ryte išsirąžyti, o vakare nurimti ir geriau miegoti. Joga veikia ir raumenų stiprybę, gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, tampi tvirtesnis, lankstesnis, geriau jautiesi.

Savijautos pokytis man nėra staigus. Kai jautiesi nuolat išsekęs ir sergantis, sunkiai judantis, tas pokytis nėra greitas. Bet ilgainiui, praėjus mėnesiui, jauti tam tikrą poslinkį teigiama linkme, jautiesi prasijudinęs, mažiau surakintas. Man ši fizinė veikla yra tobulai tinkanti, lėta ir padedanti klausytis savo kūno.

7. Joga padeda išlaikyti kasdienos reguliarumą

Ypač karantino metu, kai diena su naktimi susimaišiusi, o aiškaus tvarkaraščio nėra ir laikas tiesiog slysta tarp pirštų – nieko nespėji, nuolat darai ir mažai padarai… Joga neįkalina, nesukuria rėmų (kas man labai svarbu), bet padeda susiplanuoti dieną, išlaikyti kažką pastovaus, svarbaus kasdienai. Kokia diena bebūtų – turiu pasirodyti ant jogos kilimėlio ir padaryti pratimus, pakvėpuoti. Tai sukuria pozityvią discipliną ir priverčia savimi pasidžiaugti. Kai gyvenime labai mažai teigiamų emocijų, tokios žiežirbos tampa labai reikšmingos.

8. Joga suteikia pozityvių emocijų

būtent “Yoga With Adriene” kelionė yra ypatinga tuo, kad egzistuoja bendraminčių bendruomenė, kuri yra pati šilčiausia, kokią esu mačiusi. Ten kiekvienas yra laukiamas, nėra teisiamas ar vertinamas. Gali būti lankstus ir sportiškas jogos profesionalas, o gali būti ir apkūnus ir sunkiau judėjimą prisijaukinantis žmogus – kiekvienam yra vietos ir kiekvienas gali prisijungti. Jogą daro karo veteranai netekę galūnių, sunkia depresija sergantys, o ir profesionalūs sportininkai. Ir vyrai, ir moterys. Ir tiems, kuriems tai sunku, ir tiems, kuriems tai įprasta ir gana paprasta.

Po kiekvienos treniruotės bent penketą minučių skyriau komentarų po video skaitymui. Ten tiek palaikymo, tiek šilumos ir grožio! Sunku patikėti, kad kažkur egzistuoja komentarų skiltis, kurią paskaitęs nepradedi savęs nekęsti ir nepersismelki neapykantos kvapu, bet kaip tik pasijunti daug geriau. Išgyvendama didelį nerimą tikrai radau ten labai daug pozityvių emocijų. Tai nebuvo personalizuota, bet jautėsi kiekvieno linkėjimo nuoširdumas. Man tikrai labai patiko būti tarp tų žmonių. Jie sveikino vieni kitus, motyvavo. Tikrai sutinku, kad pasaulis būtų gražesnė vieta, jei visi praktikuotume jogą ar panašiais principais grįstą filosofiją.

Nuspręndžiau tęsti šią kelionę – ėmiausi Vasario kalendoriaus BRIDGE ir tikrai labai malonu nepaleisti šios emocijos. Vienos dienos lengvesnės, kitos sunkesnės, bet tokios praktikos labai teigiamai veikia ir kūną, ir dvasią. Namaste.

YOGA WITH ADRIENE youtube kanalas
YOGA WITH ADRIENE puslapis

@grozio_drakonas
https://www.instagram.com/grozio_drakonas/

FB: https://www.facebook.com/neisvaizdusdrakonas/

@dominykanav
https://www.instagram.com/dominykanav/

Tinklaraštis apie keliones: hhttps://www.facebook.com/kelionduone/

 

 

 

 

 

 

 

One Comment

  • Gaivile

    Na saunuole. Issivaizduoju, kad is ties sunku prisiversti sportuoti kasdien. Kelis kartus i savaite imanoma. Bet vat kiekviena diena labai sunku!

Leave a Reply

Your email address will not be published.